Protėjas internetinės prekybos įmonėje „Amazon“, palyginti, naujas darbuotojas, dirba tris mėnesius. Jo darbas – savarankiškai nešioti didelius krovinius sandėlyje. Ką dar reikėtų žinoti apie Protėją, tai, kad jis – robotas.
 
Kadangi sunkius daiktus nešioja Protėjas, žmonėms nereikia, bet tai nereiškia, kad robotai atima darbus iš žmonių. Priešingai – žmonėms darbas lengvėja robotų dėka, atsiranda naujų, įdomesnių užduočių.

Robotai – kolegos, ne konkurentai

Robotai gali atlikti tik labai rutininius, monotoniškus darbus, tuos, kuriems užtenka žemos kvalifikacijos darbuotojų. Pasaulio ekonomikos forumas skelbia, kad iki 2025 m. dėl robotizacijos gali nereikėti 85 milijonų darbuotojų. Tačiau tai nereiškia, kad jiems nebus darbo.

Manoma, kad atsiras kur kas daugiau – 97 milijonai naujų darbo vietų. Tai reiškia, kad jaunų žmonių, kurie tik pradeda dirbti, karjeros prasidės aukštesniame laiptelyje nei dabar. Tai taip pat reiškia, kad jie uždirbs daugiau, o darbas nebus toks fiziškai varginantis, nes sunkiausią padarys robotai.

Taigi ar robotai atims iš žmonių darbus? Tik pačius nemaloniausius, bet be darbo nepaliks – tiesiog reikės priprasti prie naujų kolegų – robotų, o kolegos jie – itin darbštūs ir apie kitus nesakantys nė vieno blogo žodžio.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu – ateinantį dešimtmetį – itin išaugs robotikos inžinierių, priežiūros specialistų, robotų programuotojų paklausa.

Geri darbuotojai sunkmečiu

Augant energetiniams kaštams, investicijos į technologijas, tarp jų ir robotizaciją, dažnai pristabdomos. Būtent tai būtų įmonės klaida. Robotas – labai produktyvus darbuotojas, kuris nedaro žmogiškųjų klaidų, nepavargsta. Mano nuomone, tokia investicija greitai atsipirks, padės paspartinti gamybą.

Labai tikėtina, kad atidedant investicijas įmonė taps nebekonkurencinga. Praėjus sunkiam periodui, atsigauti bus daug sudėtingiau, teks vytis kitas kompanijas. Pateiksiu pavyzdį. Viena iš Lietuvos įmonių įdiegė robotą, kuris padeda krauti cemento maišus. Skaičiuojama, kad dėl to šios įmonės našumas padidėjo 30 proc. Anksčiau per 1 val. 5 darbuotojai sukraudavo 550 maišų. Tuo tarpu dirbant robotui ir 2 darbuotojams, maišų užpildytojui ir autokrautuvo vairuotojui, sukraunama vidutiniškai 1030 vnt. 40 kg. maišų. Retorinis klausimas, atsigavus ekonomikai, kuri įmonė, turinti robotą ar ne, galės greičiau didinti savo pardavimus?

Lietuvos įmonės, nors ir bando veiklą labiau robotizuoti, ne itin skuba. Statistikos departamento duomenimis, šiemet savo veikloje robotus naudojo tik apie 4 procentus Lietuvos įmonių. Eurostato duomenimis, 2020 m. robotizacijos vidurkis ES šalyse siekė 7 proc.

Industrinės automatizacijos rinka 2020 m. siekė 175 mlrd. dolerių. Kasmet ši rinka auga po 20 mlrd. dolerių. Prognozuojama, kad 2025 m. ji sieks 265 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad rinka per 5 m. bus paaugusi beveik dvigubai.

Į tai taip pat reikėtų atkreipti dėmesį. Lietuviai garsėja kruopštumu ir aukštomis lazerių technologijomis, dar nevėlu tapti ir robotų tėvyne.

„Serpantinas“ direktorius Justinas Skaržauskas